„Žvėrių karalius” – puikus šio išdidaus ir galingo plėšrūno apibūdinimas. Liūtas daugelio žmonių vaizduotėje – tai didelė katė, apsiginklavusi aštriais dantimis ir milžiniškomis letenomis, galinčiomis nužudyti didelį grobį. Gąsdinantis, šiurpą keliantis riaumojimas ir įspūdingi patino karčiai užbaigia vaizdingą šio gyvūno paveikslą. Liūtai visuomet dominuoja savo aplinkoje. Zebrai ir antilopės tampa itin nervingos, kai tik pajaučia netoli esant žvėrių karalių, o gepardai ir leopardai nuolankiai atsitraukia palikdami savo sumedžiotą grobį.

Medžioja drauge
Liūtai medžioja ir ėda įvairiausius gyvūnus – nuo nedidelių graužikų ir roplių iki jaunų begemotų, žirafų ir net dramblių. Jų pagrindinis grobis yra tokie vidutinio dydžio ir dideli žinduoliai kaip zebrai ir antilopės. Dažniausiai medžioja liūtės, puldamos grobį kartu tarsi viena komanda. Viena patelė puola zebrų būrį, taip siekdama išgąsdinti lengvai pažeidžiamus, lėtapėdžius gyvūnus ir nukreipti juos kitos liūtės link, kuri yra pasiruošusi pulti ir nugalabyti grobį. Patinai įsitraukia į medžioklę tik tuomet, kai grobis yra pernelyg didelis. Nesvarbu, kad grobį sumedžioja liūtė, teisę ėsti pirmiausiai turi liūtas, kuris sudoroja gardžiausius grobio kąsnelius. Nors liūtai reguliariai laka vandenį, kai tik jo yra, jie gali ilgą laiką išgyventi ir be jo, gaudami reikiamą skysčių kiekį iš sugauto grobio žarnų ir kraujo. Taip jie prisitaikė išgyventi vietovėse, kuriose vyrauja sausas klimatas.

Patelių saitai
Visos suaugusios patelės jauniklius veda tuo pačiu metu, todėl gyvendamos būryje jos gali auginti vaikus bendrai, viena kitai padėdamos. Liūtukai pasaulį išvysta gerai paslėptame guolyje. Juos žindo ne tik motina, bet ir kitos apsivaikavusios būrio liūtės. Keturių-aštuonių savaičių mažyliai išvedami į pirmąją medžioklę, tačiau jiems neleidžiama dalyvauti visame medžioklės procese, kol nesukanka vieneri metai. Jaunikliai iki 16 mėnesių visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų. Liūtukams gresia įvairiausi pavojai, todėl vienerių metų sulaukia mažiau nei pusė gimusių palikuonių. Subrendę patinai palieka būrį būdami dvejų ar ketverių metų amžiaus. Patelės lieka būryje. Jos pasitraukia tik tuomet, kai norima suburti naują būrį.

Būrio teritorija
Liūtai – tai vienintelės socialios katės, gyvenančios grupėmis, kurios vadinamos būriais. Būrį sudaro nuo keturių iki aštuonių giminingų patelių, jų jaunikliai ir retkarčiais būryje liekantys patinai, kurių vienas vadovauja visam būriui. Patinai susijungia į grupes, kurios keliauja nuo vieno būrio prie kito, gyvenančio toje pačioje teritorijoje, priklausomai nuo to, kada patelės būna pasiruošusios poruotis. Jie gina pateles ir būrio užimamą teritoriją, kurią pažymi savo šlapimu, purškiamu ant krūmynų. Liūtai vieni su kitais bendrauja skleisdami įvairiausius garsus, bet geriausiai visiems pažįstamas yra jų riaumojimas. Būtent iš jo būrio nariai nustato, kur yra kiekvienas jų šeimos narys, taip pat riaumodami liūtai perspėja kitus patinus laikytis atokiau nuo jų būrio. Liūto riaumojimas girdimas kelių kilometrų atstumu.